Eko taškas, kartu su Pakuočių tvarkytojų asociacija, tęsia visuomenės švietimą apie atliekų tvarkymą.
Nuo 2011-08-01 pradėta kampanija per masines informavimo priemones. Rūšiuoti atliekas ir antrines žaliavas perduoti perdirbimui bus agituojama televizijos ir radio klipais, straipsniais ir skelbimais spaudoje bei internete. Bus pasitelkta ir lauko reklama.

Šia socialine akcija siekiame paskatinti kuo daugiau gyventojų rūšiuoti atliekas, kad perdirbimui tinkamos antrinės žaliavos kuo mažiau papultų į aplinką ar sąvartynus. Taip mažiau teršiama aplinka bei sutaupomi visiems mums svarbūs resursai:

Lietuvoje apie 10% komunalinių atliekų sudaro stiklas. Į Lietuvos rinką kas metai išleidžiama apie 80 tūkst. tonų stiklinės pakuotės.
Naujas stiklas yra gaminamas lydant smėlį, klintis ir sodą 1200-1500 C temperatūroje. Kiekvienos tonos stiklo atliekų perdirbimas sutaupo 1.2 tonos pirminių žaliavų bei 35 % energijos. Tonos stiklo atliekų perdirbimas leidžia išvengti 315 kg anglies dioksido (CO2) išmetimo į atmosferą. Stiklas niekada nesusidėvi ir gali būti perdirbamas tūkstančius kartų nė trupučio nepakenkiant kokybei.
Vieno stiklinio butelio perdirbimas sutaupo pakankamai energijos:
   100 vatų elektros lemputei šviesti apie valandą laiko;
   Kompiuteriui veikti 20 minučių;
   Spalvotam televizoriui veikti 15 minučių;
   Skalbimo mašinai veikti 10 minučių;
   Paruošti tris puodelius arbatos.
Aplinkoje (gamtoje ar sąvartyne) stiklas suyra per apie 900 metų.

Popierius ir kartonas sudaro apie 15% visų komunalinių atliekų. Į Lietuvos rinką kas metai išleidžiama apie 50 tūkst. tonų popierinės pakuotės, pridėjus spaudos leidinius, biuro popierių ir kitas popierines atliekas susidarytų apie 200 tūkst. tonų popieriaus atliekų per metus.
Popieriaus atliekas, priklausomai nuo rūšies, galima perdirbti 4-6 kartus.
Kiekviena perdirbto popieriaus tona išsaugo apie 17 medžių, 27 tūkst. litrų vandens ir 4 MW energijos, pakankamos tam, kad 6 mėnesius būtų apšildytas normalaus dydžio namas.
Aplinkoje popierius suyra per 2 metus.

Lietuvoje apie 10% komunalinių atliekų sudaro plastikas. Į Lietuvos rinką kas metai išleidžiama apie 50 tūkst. tonų plastikinės pakuotės, iš jų apie 15 tūkst. tonų PET pakuotės.
Dažniausiai pakuočių ir kitų gaminių sudėtyje yra skirtingų rūšių plastikų, dėl to jų atliekas sunkiau perdirbti. Labiausiai perdirbimui tinka PET buteliai. Perdirbus vieną PET butelį, sutaupoma tiek energijos, kad 60 W lemputė galėtų šviesti net 3 valandas. Gaminant polietileninius pirkimo maišelius iš atliekų, energijos suvartojamas sumažėja dviem trečdaliais, vandens – 90 proc., o anglies dioksido (CO2) patekimas į atmosferą – 2,5 karto. Plastikų gamybai suvartojama apie 8 proc. pasaulyje išgaunamos naftos.
Plastikas aplinkoje suyra per 500 metų.

Apie 3% komunalinių atliekų sudaro metalas. Į Lietuvos rinką kas metai išleidžiama apie 13 tūkst. tonų metalinės pakuotės.
1kg aliuminio atliekų perdirbimas sutaupo 6 kg boksito (aliuminio rūdos), 4 kg chemikalų, 14 kWh elektros energijos. Perdirbus vieną aliuminio skardinę, sutaupytos energijos pakaktų televizoriui veikti tris valandas, o 100 vatų elektros lemputei šviesti 20 valandų. Energijos kiekio, reikalingo pagaminti vienai naujai aliuminio skardinei, pakaktų pagaminti 20 skardinių iš antrinių žaliavų.
Aliuminio skardinės aplinkoje suyra per apie 500 metų.

Atnešdami antrines žaliavas į Eko taškus gyventojai ne tik tausoja savo aplinką, tačiau ir gauna finansinę naudą. Apskaičiuota, kad vidutiniškai 16 proc. prekės kainos tenka pakuotei, kuri galiausiai išmetama, tuo tarpu Eko taške galima dalį šios sumos susigrąžinti.

Prie akcijos prisideda ir prekybos centrai, prie kurių galima rasti Eko taškus. Prekybos centruose platinama informacija apie galimybę priduoti surūšiuotas antrines žaliavas.