Vilniuje ir Kaune veikiančioje papildančioje antrinių žaliavų surinkimo sistemoje „Eko taškas“ surenkami antrinių žaliavų kiekiai nuolat auga. Tai įrodo, kad ši  paslauga reikalinga gyventojams ir jie vis aktyviau ja naudojasi.

Per 2011 metus buvo surinkta ir pateikta perdirbimui daugiau nei 4.5 tūkstančiai tonų antrinių žaliavų. Be antrinių žaliavų buvo surinkta daugiau nei 10 milijonų vienetų užstatinės taros. Visos šios pakuotės atliekos nepateko į sąvartyną ar aplinką, o buvo perdirbtos ir vėl panaudotos.

Lyginant su 2010 metų rezultatais, surinktas antrinių žaliavų kiekis 2011 metais padidėjo apie 70%, užstatinės taros surinkimas padidėjo apie 52%.

Eko taškuose per metus surinkti antrinių žaliavų kiekiai 2008-2011 m. ir 2012 m. planai

Žinoma, didžiąją augimo dalį sudarė įsibėgėjusi veikla Kaune, kur per 2011 metus buvo surinkta beveik 1.5 tūkstančio tonų antrinių žaliavų, tai yra beveik 8 kartus daugiau, nei per 2010, kai rugpjūčio pabaigoje atsidarė pirmieji Kauno Eko taškai. Per pirmuosius veiklos metus Eko taškai surinko apie 15-20% visų Kauno mieste surinktų antrinių žaliavų kiekio.

Vilniuje per 2011 metus antrinių žaliavų buvo surinkta apie 25% daugiau nei per 2010 metus. Tai rodo, kad sistema populiarėja ir ten, kur ji veikia jau seniai. Prie didėjančio surūšiuotų antrinių žaliavų surinkimo prisideda Pakuočių tvarkytojų asociacijos, kartu su Eko tašku vykdoma visuomenės informavimo kampanija apie atliekų rūšiavimo svarbą ir galimybes. Eko taškų surinktos antrinės žaliavos sudarė apie 20-25% viso Vilniaus mieste surinkto antrinių žaliavų kiekio. Jei skaičiuoti tik iki sąvartyno surūšiuotas ir surinktas antrines žaliavas Eko taško surinkta dalis sudarytų apie 30-35%.

Už surinktas antrines žaliavas ir užstatinę tarą šių dviejų miestų gyventojams per 2011 metus buvo sumokėta daugiau nei 3.8 milijonai litų, arba po daugiau nei 300 tūkstančių litų per mėnesį. Tai paskatinimas gyventojams rūpintis savo aplinka ir rūšiuoti atliekas.

Šiuo metu Eko taškai veikia Vilniuje ir Kaune. Juose superkama įvairi stiklo tara, PET buteliai, aliuminės gėrimų skardinės, makulatūra, taip pat nemokamai galima atiduoti elektroninės įrangos atliekas bei galvaninius elementus. Artimiausiuose planuose numatyta pradėti vykdyti veiklą ir kituose Lietuvos miestuose, taip padedant jų gyventojams sumažinti aplinkos teršimą bei gauti dalį atlygio už atliekų rūšiavimą. Taip pat pradedamas tetrapak gėrimų pakuotės supirkimas.

Numatomos ir toliau vykdyti įvairios gyventojų švietimo ir informavimo kampanijos, nes tik patys gyventojai gali padidinti atliekų rūšiavimo lygį taip sumažindami antrinių žaliavų patekimą į sąvartynus. Nes, nepaisant gerėjančių rūšiavimo ir surinkimo rezultatų, atliekų, tame tarpe ir antrinių žaliavų, šalinimo sąvartynuose rodiklis Lietuvoje vis dar yra vienas didžiausių Europoje.